5b klasės išvyka į Vilniaus Žaislų muziejų
Antroji išvykstamoji sesija į Vilniaus Žaislų muziejų su S.Kovalevskajos 5b klase prasidėjo mokykloje nuo jaukių apsikabinimų su vaikais ir istorinio žaidimo „pele, pele, pas ką žiedas žiba“ reabilitavimu. Prisiminę projekto iššūkį, bei tikslus – draugiškiausios klasės link pajudėjome su pirmąją užduotimi viešąjame autobuse. Autobuse vokuose gauti klausimai, orientuoti geriau pažinti savo klasioko charakterį, svajones, draugiškiausius žmones (-ų) jo aplinkoje – „užkūrė“ bendravimo ir bendradarbiavimo nuotaiką. Atvykę į Katedros aikštę vaikai klausė istorijos mokytojos Svetlanos, virtusios įtaigia gide, legendos apie Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą. Buvo akcentuotos laikmečio mados, istorinis kontekstas, ir tai, kad Žaislų muziejus, įsikūręs B.Radvilaitės gatvėje – vaikams priartino taip tolimą renesansą prie apsnigtos 2022 02 02 Katedros aikštės. Žaislų muziejaus edukacija kvietė suvokti kam ir kodėl pradėti kurti žaislai, juos tyrinėjant – paminėta žaidimų evoliucija ir principai. Įtraukiančiais klausimais ir inicijuotomis diskusijomis vaikai empatiškai įsijautė į atitinkamus laikmečius, grupinėse užduotyse kūrė savo “plytų skulptūrą” – tai ypač skatino įveiklinti vaikų vaizduotę dirbant bendrai. Skulptūra “ponia Tatjana” atspindėjo šmaikščią, atsipalaidavusią klasės nuotaiką. Laisvas laikas prie sovietinių žaidimų aparatų, kasų pynimo ir plaukų ilgio lyginimosi prie mamutiškų standartų – su pasimėgavimu ištirpo. Galiausiai vaikai nusifotografavo labiausiai patikusį žaislą-žaidimą ir vieną labiausiai į akis kritusią įmanomą įgyvendinti idėją būsimoms stalo žaidimo kūrimo sesijoms. Šalia esančiame Bernardinų sode įsteigėme refleksijos oazę: iš pradžių “šilta-šalta” principu 5b susieškojo paslėptą Raudonkepuraitės lauknešėlį su “muziejiniais” gaidelio sausainiais, vėliau, gurkšnodami arbatą klausėmės autobuse išgirstų naujų dalykų apie savo klasioką. Ypač nudžiugino sužinojus, kad net 3 patys draugiškiausi žmonės gyvenime yra pačioje 5b klasėjė! Sniego gniūžtėmis ir įraudusiais žandais vaikai „uždėjo savo natą” šios dienos 4 valandų sesijai! Sujaudino ir vaikus lydėjusio Lorenso mama, kuri negalėjo atsidžiaugti už turiningai praleistą laiką su sūnumi ir jo klase, bei iš vidaus patyrusi: ”kas gi čia per projektas?“
