Ekskursija į Anykščius
Žmogus be atminties nustotų būti žmogumi, taptų besieliu mankurtu. Norėdami prisiliesti prie istorinės ir literatūrinės atminties grupė gimnazijos trečiokų ir lietuvių kalbos mokytojų nutarė aplankyti Anykščius, dar vadinamus Šventosios upės miestu. Ne viena legenda apie šį miestą ir jo apylinkes sudėta, bet ir be legendų ir pasakojimų Anykščiai – ypatinga vieta. Todėl vykome būtent čia: pabuvoti Antano Baranausko ir Jono Biliūno muziejuose, paliesti rankom Laimės žiburį, pabėgti nuo miesto šurmulio ir įkvėpti gryno oro gurkšnį. Viena skaityti unikalią poemą ,,Anykščių šilelis“, kita – pamatyti gyvai A.Baranausko apdainuotą miško grožį. Visus sužavėjo gidės pasakojimas apie Biliūnų šeimos gyvenimą rašytojo tėvų sodyboje-muziejuje. Anykščių apylinkėse atradome ir kitų lankytinų objektų. Vienas jų – medžių viršūnėmis vinguriuojantis Medžių lajų takas – vienintelis toks ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje! Medžių lajų takas nuo žemės pamažu kyla iki 21 metro aukščio ties medžių laja. Takas medžių viršūnėmis vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais. Visai šalia – Puntukas – antras pagal dydį ir labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje. Priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas dunkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante, Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje. Lankėmės ir ,,Kosmoso“ veidrodžių kambaryje, kuriame sukuriamas begalybės pojūtis pasitelkiant šviesos elementus, viduje girdimi žemės elektromagnetiniai virpesiai paversti garsu. Elementų visuma sukuria kosmoso erdvės jausmą. Taigi, kelionė buvo įdomi, prasminga ir smagi!
