Ekskursija į Telšius
Gegužės 27-28 d. mūsų progimnazijos būrelio „Piliečio žadintuvas“ 5-7 klasių mokiniai kartu su būrelio vadove J. Klim ir mokytoja I. Koroliene dalyvavo išvykoje į Telšius. Kelionė vyko pagal antrus metus vykstantį projektą „Tai, ką jaučiu ir apie ką galvoju gyvendamas Lietuvoje“, kuriame mūsų mokykla bendradarbiavo su Telšių „Atžalyno“ progimnazija.
Telšiuose mus pasitiko „Atžalyno“ mokiniai ir jų vadovė Vilma. Šeimininkai nuvežė į savo mokyklą, pavaišino gardžiais pietumis, o vėliau aprodė progimnaziją.
Vėliau laukė pažintinė ekskursija po Telšius. Charizmatiškas gidas iškart pakerėjo visus. Ekskursija prasidėjo prie garsios Žemaičių sienos, kuri, kaip juokauja žemaičiai, yra tokia pat svarbi kaip Didžioji kinų siena. Mieste pastebėjome ne vieną meškos (žemaičių simbolio) skulptūrą. Ypač patiko garsioji „Žemaitijos legendos“ skulptūra, vaizduojanti meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką. Tikima, kad švelniai patrynus meškai nosį, galima tikėtis norų išsipildymo. Tuo patikėjo ir vaikai net po kelis kartus trynę meškai nosį ir tikėdamiesi gerų pažymių ir linksmų atostogų. Žaismingų meškučių pamatėme ir kitur. Miesto centre apžiūrėjome „Žemaitijos gaublio“ skulptūrą, primenančią, kad Telšiai, kaip ir Romos miestas, stovi ant septynių kalvų. Aplankėme Šv. Antano Paduviečio katedrą ir jos požemius. Katedros aikštėje pasisekė išgirsti skambant mažąjį 23 varpų karilioną.
Vakare mūsų laukė neįtikėtinas plaukiojimas laiveliu po Masčio ežerą. Nepaisydami vėjo grožėjomės nuostabiomis apylinkėmis. O drąsiausi mokiniai trumpam atsistojo prie laivelio vairo.
Vakarą leidome ir nakvojome šiuolaikiškai įrengtame „Bohemos“ viešbutyje. Mokiniai žiūrėjo filmus, valgė picą, o septintokės, įsikūrusios prie židinio, dainavo ir grojo gitara. Patirti dienos įspūdžiai dar ilgai neleido užmigti.
Ryte mūsų laukė išvyka prie Germanto ežero. Žygiavome patogiai sutvarkytais pažintiniais takais palei ežerą, kurį supa miškai. Pažintinis takas netikėtai privedė prie akmeninės verkiančio velnio Germanto skulptūros. Šiam velniui, kaip ir žemaičiai, pajutome simpatiją. Ne vienas pačiupęs velnią už ragų fotografavosi su šia visai nebaisia būtybe. Toliau keliaudami pamatėme ir paties Telšių įkūrėjo – milžino Džiugo akmeninę skulptūrą. Išvyka baigėsi pavėsinėje ragaujant svetingų telšiškių atneštų vaišių. Kaip bebūtų smagu, tačiau atėjo laikas atsisveikinti su mūsų draugais, kurie į Vilnių atvyks birželio 10 d.
Kelionė buvo kupina naujų įspūdžių ir tikrai pranoko mūsų lūkesčius! Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams, o ypač telšiškiams mokiniams, jų vadovei Vilmai ir administracijai už nuoširdų ir šiltą priėmimą. Tikimės, kad sugebėsime atsidėkoti telšiškiams ir deramai sutikti juos Vilniuje.
