Sekmadieninė išvyka į Varėnos rajoną
2017 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiai Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijai ir progimnazijai ypatingi, kadangi dalyvaujame programoje „Pedagogų profesinio perdegimo sindromo prevencija ir atsparumo stiprinimas“. Š. m. rugsėjo mėnesį mokykloje vyko mokymai „Juoko pratybos darbingumui gerinti“, kurių metu prisiminėme juoko reikšmę sveikatai, negailėjome šypsenų vienas kitam. 2017 m. spalio 22 d. įgyvendinome antrąjį programos žingsnį, kadangi kartu su Visuomenės sveikatos biuro specialistėmis ir gidu vykome į Varėnos rajoną. Vykome ne veltui, o išsikėlę svarbius tikslus: išbandyti ir galbūt pamėgti Šiaurietiškąjį ėjimą, padedantį stiprinti sveikatą, pabendrauti neformalioje aplinkoje bei susipažinti su įstabiomis Varėnos rajono vietovėmis. Neslėpsime, jog buvo įdomu ar išsikeltus tikslus įgyvendinsime, kadangi sekmadienį šviečianti saulutė ir pakylėta žmonių nuotaika tą dieną žadėjo paversti dar labiau pozityvia bei įsimintina. Pirmiausia išvykos metu aplankėme ypatingą žygio objektą – Ūlos akį. Tai vaizdinga versmė, esanti Ūlos upės kairiajame krante, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Apie šio šaltinio vandenį sakoma, kad jis skaidrus kaip ašara. Vietiniai gyventojai šaltinio vandenį naudoja gėrimui, o senieji žmonės tiki, kad Ūlos vanduo netgi padeda nuo įvairių ligų. Sužinoję šiuos intriguojančius faktus ir vedami intrigos panorome atsigerti šio stebuklingo, prisotinto geležimi vandens, kai kas net nusiplovė juo veidą, prisipylė į buteliukus. Ir kaip manote? Jautėmės žvalesni, atjaunėję… Vėliau turėjome galimybę pasižvalgyti po Čepkelių raistą. Tai unikalus, žmogaus veiklos mažai paliestas pelkynų kompleksas. Pelkėje yra pastatytas apžvalgos bokštas ir įrengtas 4,5 km. ilgio pažintinis takas, kuriuo žygiuojant atsiveria nuostabūs Čepkelių raisto vaizdai. Tačiau dar nuostabesnius Čepkelių raisto vaizdus iš viršaus galima išvysti užkopus į pelkėje pastatytą apžvalgos bokštą. Taip ir padarėme, užkopėme ir to tikrai nepasigailėjome! Dar viena keliautojų – žygeivių stotelė – autentiškas Marcinkonių kaimelis, apsuptas miškų ir vaizdingų gamtos paminklų. Ten kartu su gide aplankėme autentišką muziejų. Ji papaskojo mums apie drevinę bitininkystę, aprodė kabančius sodus, senovinius padargus, pavyzdžiui, skliutą. Galime lažintis, kad ne kiekvienas iš mūsų žino, kas tai. Kita stotelė – Zervynai – net 8 etnografines sodybas turintis kaimas abipus Ūlos upės. Linksmiausia, jog visos išvykos metu žygiavome su Šiaurietiško ėjimo lazdomis ir nepastebimai įveikėme 8 km. Vaizdingais takais mus vedė ir padėjo nepasiklysti Vilniaus keliautojų klubo žygių vadovas Marius Granauskas. Šiaurietiškojo ėjimo technikos apmokė instruktorė Dovilė Jakubauskaitė. Kelionę užbaigėme grožėdamiesi įstabaus grožio Kastinio ežeru, prie kurio rugsėjo mėnesio gale yra rengiama Grybų šventė. Gėrėme arbatą, užkandžiavome ir įsiamžinome fotografijose. Į miestą grįžome vakarop puikiai nusiteikę, šypsodamiesi, kupini energijos ir dar kartą įsitikinę, kad buvimas gamtoje, grynas oras, bendravimas bei sportas teigiamai veikia sveikatą. Galų gale ši išvyka nebūtų įvykusi be kelionės organizatorių, tad nuoširdžiai dėkojame Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui bei Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos ir progimnazijos Visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Marijai Taškinienei, šauniai mokyklos bendruomenei, kitiems keliautojams entuziastams, keliavusiems kartu su mumis už galimybę pabūti kartu bei įsimintinas, šiltas akimirkas.
Edita Raulynaitytė lietuvių kalbos mokytoja
